Investuojančių daugėjo: šiemet šią galimybę rinkosi kas penktas šalies gyventojas

Lietuvoje investuoja kas penktas gyventojas. Šią galimybę besirenkančių šalies gyventojų dalis pastaruosius kelerius metus didėja, o šuolis per praėjusius metus buvo pats didžiausias. 2016 metais investuojančių gyventojų dalis šalyje siekė vos 13 proc., tuo tarpu pernai jų buvo 17 proc., o šiemet – 21 proc.
 
Investavimo apimtis per ateinančius metus didinti planuoja 22 proc. investuojančių, nekeisti jų – 56 proc., o planuojančių mažinti yra 5 proc. Tai atskleidė vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių Lietuvoje „INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ 2019 m. vasarį atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.  
 
Investuojančiųjų kasmet nuosekliai daugėja
 
Šių metų tyrimo duomenimis, dažniau investavo 46-55 metų respondentai, įgiję aukštąjį išsilavinimą, taip pat didžiausias pajamas (daugiau kaip 500 eurų vienam namų ūkio nariui per mėnesį) gaunantys asmenys.


 
„Šalies gyventojų pasirinkimą investuoti, tikėtina, lėmė ir augančios vidutinės pajamos, o ypač tai, kad padidėjo gaunančių didesnį nei vidutinį darbo užmokestį gyventojų dalis. Be to, pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama ir temai, kaip pasirūpinti savo finansine ateitimi“, - pastebi „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.
 
Remiantis „Sodros“ skelbiamais duomenimis, 2018 m. gruodį šalies gyventojų, gaunančių daugiau kaip 700 eurų pajamas (bruto), buvo 594 tūkstančiai, o jų dalis tarp dirbančiųjų per metus padidėjo nuo 48 iki 54 proc. Tarp jų labiausiai daugėjo uždirbančių nuo 1001 iki 2000 eurų – ši dalis išaugo daugiau kaip 40 tūkst. ir pasiekė 287 tūkstančius.
 
Nors neinvestuojančiųjų šalies gyventojų nurodyti pagrindiniai veiksniai, kurie paskatintų ryžtis investuoti, šiemet iš principo išliko tie patys, tačiau šiemet apklausos dalyviai labiau pabrėžė geresnio rinkų išmanymo poreikį – taip manančių dalis per metus išaugo nuo 28 iki 33 proc.
 
Taip pat neinvestuojantieji dažniausiai nurodė, kad tam reiktų didesnių pajamų (70 proc.) bei garantuotos investicijų grąžos (29 proc.). Didesnių pajamų poreikis aktualiausias jaunesnio amžiaus (18-25 metų), neįgijusiems vidurinio išsilavinimo respondentams, o geresnis finansų rinkų išmanymas dažniau paskatintų aukštąjį išsilavinimą turinčius, didžiausias pajamas gaunančius, taip pat didmiesčių gyventojus.
 
Populiariausia investicija – į pensijų fondus
 
Vertinant investuojančiųjų pasirinkimus, per metus labiausiai išaugo nukreipiančių lėšas į pensijų fondus dalis – nuo 54 iki 70 proc., taip pat į investicinius fondus – nuo 4 iki 13 proc., o sumažėjo – investuojančių į kaupiamąjį gyvybės draudimą – nuo 45 iki 33 proc. Toliau rikiavosi indėliai (28 proc.) ir nekilnojamasis turtas kaip investicija (19 proc.), investiciniai fondai (13 proc.), investicinis gyvybės draudimas (12 proc.), NT nuomai ir auksas (po 8 proc.), vertybiniai popieriai (5 proc.).
 
„Pensijų fondai tarp visų investavimo įrankių pastaraisiais metais išlieka nepralenkiami lyderiai, o jų populiarumas per metus rekordiškai išaugo. Tam neabejotinai įtakos turėjo ir pastaraisiais metais vykęs aktyvus gyventojų informavimas apie kaupimo pensijų fonduose svarbą bei galimybes“, - sakė V. Rūkas.
 
Lyginant su 2018 m., keitėsi investavimo tikslų vertinimas: 77 proc. investuojančių siekė sukaupti pinigų pensijai (pernai šį tikslą rinkosi 60 proc.), 48 proc. siekė gauti papildomų pajamų šalia pagrindinio uždarbio (pernai 64 proc.), 23 proc. – vaikų studijoms (35 proc.), o 14 proc. – būstui (17 proc.).
 
Vertinant pagal investavimo laikotarpį, 1-5 metams investavo 19 proc. (pernai 15 proc.), 5-10 metų – 25 proc. (24 proc.), daugiau kaip 10 metų – 52 proc. (48 proc.).
 
Beveik trečdalis investuojančiųjų investicijoms per mėnesį skyrė 21-50 eurų – tokią dalį lėšų skiriančių respondentų dalis pernai didėjo labiausiai (nuo 25 proc.), ketvirtadalis investicijoms skyrė 51-100 eurų (ši dalis sumažėjo nuo 38 proc.). 101-200 eurų kas mėnesį investavo kas aštuntas investuojantis (panaši dalis ir 2018 m.), o dešimtadalis tam skyrė iki 20 eurų – dvigubai daugiau nei prieš metus (kai siekė 5 proc.).
 
„INVL Asset Management“ priklauso vienai pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“. Šios grupės įmonės valdo pensijų ir investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius, privataus kapitalo turtą bei kitas finansines priemones. Joms daugiau kaip 200 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo virš 675 mln. eurų vertės turto.
 
Pastaba: skelbiant tyrimų duomenis, prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Grįžti į naujienų sąrašą